keiksmingas

keiksmìngas, -a adj. (1) Ps 1. kuris daug keikiasi ar keikia: Tai keiksmìnga boba: kitas vyras tiek neskeikia Trgn. 2. su daugeliu keiksmų: Atsiminė tuos keiksmingus nusiskundimus rš. Visi jų namai keiksmingi, nė vienas neišsiskiria Vj. Bjauru klausytis keiksmingos kalbos rš. Jis sakęs keiksmingus žodžius rš.